Jūsų reklamos vieta

Restoranas

Published on sausio 14th, 2017 | by Kiškutis

0

Cepelinai iš juodo autobusiuko

Pinterest

Gatvės maisto kultūra mane domina jau seniai. Man patinka ta mada valgyti lauke, valgyti ant suoliuko miesto parke, valgyti ant betoninių laiptų prie ofiso, valgyti automobilyje ant Tauro kalno ar Elektrėnų “Maximos”. Svarbu valgyti ir svarbu, kad maistas būtų skanus! Todėl aš labai mėgstu projektą “Open Kitchen”, kuris suteikia galimybę šiltais vasaros penktadieniais mėgautis kokybišku maistu po atviru dangumi. Žinau, kad ne tik Vilnius turi šį gėrį, bet ir Kaunas. Kauniečiai, ir jums pasisekė!

Dabar susimąsčiau, kad Lietuva turi ne keturis metų laikus, o vieną, kurį apibūdinti būtų galime taip – “krituliai” – arba lyja, arba sninga, arba šlapdriba, arba dar koks velnias. Žodžiu, visa tai kartais labai trukdo mėgautis maistu lauke. Labai. Bet mes jau prie to taip pripratę, kad ir mažas, ir senas kasdien tikrina orų prognozes ir, kai tik prognozuojamas geras oras, bėga laukan ir džiaugiasi, nes gali būti, kad visą kitą savaitę pils kaip iš kibiro.

Tačiau, kartais net ir blogas oras nesutrukdo skaniai pavalgyti lauke (arba automobilyje). Svarbiausia, kad tik būtų pakankamai noro.

Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį įmanoma Vilniuje nusipirkti cepelinų tiesiog gatvėje. Cepelinai visų skoniams: su kiauliena, su varške, su elniena. Taip pat yra padažo ir sriubos. Viskas, meniu baigėsi. Juodasis cepelinų autobusiukas stovi T. Ševčenkos ir Algirdo gatvių sankryžoje. Cepelinų porcijos kaina nedidelė, sukasi apie du eurus. O porcijos dydis… Am… Net ir vieno cepelino gali būti gana, o du tai jau tikri pietūs, po kurių užkandžiauti iki pat vakarienės nereikės. Apie šitą autobusiuką jau rašė delfis, galite pasiskaityti. Gal delfiui ir pamokėjo, kad reklamą padarytų, bet Kiškučiui tikrai niekas nė cento nedavė… :/ Todėl ta reklama tokia menka.

[http://www.delfi.lt/projektai/kiekvienas-gali-buti-didelis/pradejo-cepelinais-prekiauti-tiesiog-gatveje-rikiuojasi-zmoniu-eiles.d?id=73420296]

Po Naujųjų metų dar keletą kartų buvau nuvažiavęs cepelinų, tačiau likau nieko nepešęs, autobusiukas visus tuos kartus buvo uždarytas, cepelinai neplaukiojo puode. Ak, tas lankstus cepelinų virėjo darbo grafikas… Man tikrai ne į naudą. Žinote, koks piktas vėl sėdau į automobilį, kai atvykęs papietauti, negavau pietų?.. O gal juos uždarė kokia valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba? Reiktų išsiaiškinti. Bet tai vėliau, o dabar įvertinsiu:

maisto kokybė – 3/5 (valgiau cepeliną su varške, buvo šiek tiek beskonis; bulvės nelabai gerai išvirtos, o varškės įdaras tikrai neturintis skonio… :/);

aptarnavimas – 5/5 (aptarnavęs vaikinas šypsojosi, bendravo su manimi (o tai jau yra daug));

vieta – 5/5 (tokiam autobusiukui labai tinka stovėti Naujamiestyje, kitur jo ir neįsivaizduoju);

indai, įrankiai – 5/5 (o ką gudriau už vienkartinius, baltus, šilumą išlaikančius indus ir plastikinius įrankius tu čia sugalvosi, kai cepeliną duodi išsinešimui?).

 

Man tik įdomu, ar žmonėms priimtina pirkti cepelinus iš autobusiuko, kai šalia yra “Maxima”, įvairios kavinės?.. Tai irgi klausimas platesnei analizei, palieku ateičiai.

Kitas svarbus klausimas – ar grįžčiau dar kartą cepelinų – atsakymas – ne. Gana.

 

Šiam vakarui tiek.

Skanių sekmadienio pietų, tikiuosi, virsite cepelinus!

 

Kiškutis

Share and Enjoy

  • Facebook
  • Twitter
  • Add to favorites
  • Email
  • RSS


About the Author

Kiškutis

Food critic



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to Top ↑